Etnologiniu žvilgsniu
Turbūt nėra abejojančių, kad gražiausias metų mėnuo yra liepa. Ji – tikrosios vasaros mėnuo. Diena trumpėja, bąla rugiai, o lizduose stoviniuoja gandrų jaunikliai. Kvepia žydinčios liepos. Jų žiedai dvelkia medumi.
Visų kaimų ūkininkэ kopdam laiptэs skubėje
Po žiemos... į biblioteko Pasvale ėje
Prie kompiuterių visi sugaištį pagava
Ir putodami pradėjo naršyt po sava portalo!
Birželio 24 dieną švenčiamos Joninės. Naktis iš birželio 23-osios į 24-ąją, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža) nuo seno žinoma kaip blogio ir gėrio kovos, apsivalymo naktis.
Neatskiriama Joninių šventės dalis – pasakojimai apie paparčio žiedą (laimės ir aiškiaregystės simbolį). Paparčio žiedą suradęs žmogus įgyja antgamtinių savybių, tampa protingas, laimingas, sužino įvairias paslaptis, kitų žmonių mintis, supranta gyvulių kalbą, sužino, kur paslėpti turtai, merginos greitai ir laimingai išteka. Norintys surasti žiedą, turi įveikti daug kliūčių – laukti reikia vienam vidurnaktį tarp 23–24 valandos, būti atlikus išpažintį, nuoširdžiai melstis, nesidairyti. Vieta, kur galima surasti paparčio žiedą, turi būti tokia, kad nesiektų nei žmogaus balsas, nei šuns lojimas, nei gaidžio giedojimas.
Etnologiniu žvilgsniu
Nuo birželio prasideda vasara. Tai palaimintas gražiausias metų laikas. Išliko ir senoviniai birželio vardai. Jis vadintas sėjiniu, vaisjaviu, pūdymo mėnesiu.
 |
 |
 |
 |
 |
Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...
