Gamtos stichijų kova

Etnologiniu žvilgsniu

Paskutinis žiemos kalendorinis mėnuo. Bet seni žmonės pasakoja, kad ir vasaryje kartais tenka iki kelių bristi per sniegą. Nors diena pailgėjo pora valandų, bet saulutė nespėja nutirpdyti viso sniego, žiema nenori užleisti savo valdų. Žiema vis apsisukdama sugrįžta, neretai vyksta gamtos stichijų kova. Dėl to ir margas, burtingas vasario mėnesio vardas. Senoviniai vardai susiję su šiltesnių vasario vėjų pūtimu, „jie pavasariu kvepia“. Vasario vėjai gano stintų būrius. Vienas iš senųjų lietuviškų vasario vardų yra barsukinis (barsukas ant dešiniojo šono verčiasi), veršinis (karvės veršiuojasi), žvirbliakojis (diena ilgėja, žvirbliu striksi). Pagal medžių horoskopus vasaris yra kadugio, ištvermingiausio medžio, mėnuo. Vasaryje pravirksta varvekliai.

Žvėrių horoskopai šiam mėnesiui davė šerno vardą. Šio žvėries charakteris dažnai atitinka gamtos stichijų kovą. Jų aukso puodą pats nelabasis saugo. Žiemos valia dar nesibaigia, dar būtina globoti paukščius, žvėris, nes gamtos stichijų kova vasaryje nesibaigia. Vasaryje kalami ir keliami paukščiams inkilai, galvojame kur ir ką sodinsime. Pavasariškų apraiškų daugėja, atbundančios gamtos gyvenimas stiprus. Atverčiame kitus, pavasariškus kalendorinių metų lapus...

Šventės, minėtinos datos

2 d. – Grabnyčios, Perkūno diena.

5 d. – Duonos diena.

12 d. – Užgavėnės.

13 d. – Pelenų diena.

14 d. – Šv. Valentinas, Įsimylėjėlių diena.

16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

21 d. – Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

22 d. – Nusikaltimų aukų rėmimo diena.

24 d. – Estijos Nepriklausomybės diena. Vieversio diena.

Liaudies išmintis byloja

Anksčiau būdavo sakoma: barščiai be pupelių – tai tas pats, kas šaukštas be koto. Jei šeimoje nebūdavo verdama pupelių, šeimininkę laikyta tingine.

Linksmumas ne tik pakelia dvasią, bet ir stiprina kūną. Besijuokiantis žmogus įkvepia didesnę oro porciją, gauna daugiau deguonies.

Pasistiepęs – ilgai nestovėsi, plačiai žergdamas – toli nenueisi.

Žiemą snaigės šoka valsą žiemos garbei.

Jei per Grabnyčias saulė šviečia, reikia laukti šalčio, sniego ir sausos vasaros. Jei per Grabnyčias laša nuo stogo, tai dar bus ilga žiema.

Grabnyčia – Amžinybės žvakė. Ji stebuklinga, piktus kerus išdeginanti.

Vasaryje pravirksta varvekliai. Pasvirnėje, patvoryje gaidys po lašais gali atsigerti, žvirblelis plunksneles nusiprausti, varna snapą nuplauti.

Jei žąsis laiko galvą po sparnu, greit užpuls sniegas.

Kai žmogus miršta, reikia deginti grabnyčią, kad dūšelė regėtų kelią dangun.

Pelėda naktį ūbauja – šalčiams triūbauja.

Genys sodyboje – boba prie grybų ir kanapių (prasideda ilgos pasninko dienos iki pat Velykų).

Darbas, 2013 m. sausio 31 d., p. 6

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...