Nuskendusią vasarą apkrito rudens lapai

Etnologiniu žvilgsniu

Lapkritis – paskutinis – trečias rudens mėnuo. Ir poetai sako „... ruduo atjoja ant juodo debesio, ant pagairio vėjo, atnešdamas niūrastį, šaltas dienas...“ Dažnai per pilkšvą rūką išnyra rytas. Nuskendusią vasarą apkrito rudens lapai, netrukus užklos sniegas. Gražu, kad ir rudens niūrasties dienomis kai kuriose mokyklose rengiamos „Lapų šventės“. Daugelis gamtosaugininkų mano, kad šis pažliugusios žemės metas turėjo vadintis kitaip, nes iki Visų Šventųjų – lapkričio pradžios gamta žemėn jau būna pabėrusi visų lapų auksą. Gilioje senovėje lapkričio mėnuo buvo vadinamas medžiotojų globėjo Huberto vardu.

Medžių horoskopuose lapkritis yra ąžuolo (drūtuolio stipruolio) vardu pavadintas. Žvėrių horoskopuose jis turi vilko vardą. Šį mėnesį gimusieji būna tvirti, geri žmonės. Nutilo paukščių klegesys. Vieversiai, strazdai giesmininkai šiandien jau yra toli nuskridę, jų vietas užėmė vis dažniau laukuose matomi atskridę iš šiaurės svirbeliai, medšarkės. Atvėsę upių vandenys į nerštavietes vilioja tauriąsias žuvis. Lapkričio laukia žvejai ir medžiotojai. Kasdien prarandame 4–5 minutes, pridėdami jas prie nakties. Prasminga veikla užsiimdami šį niūrų metą, kai kuriose mokyklose rengia vakarones apie duonos riekės kelionę stalo link. O paprastam žmogui priešžiemiu irgi yra pakankamai darbo. Ateina ramybės ir tylos laikas. Ruošiamės atverti vartus žiemai – baltai metų pasakai.

Šventės, minėtinos datos

1 d. – Visų šventųjų diena.

2 d.– Mirusiųjų atminimo diena. Vėlinės.

3 d. – Šv. Hubertas. Medžiotojų diena.

8 d. – Europos sveikos mitybos diena.

10 d. – Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi.

11 d. – Šv. Martynas. Paskutinė rudens šventė.

14 d. – Pasaulinė diabeto diena.

17 d. – Tarptautinė studentų diena.

18 d. – Latvijos nepriklausomybės diena.

23 d. – Lietuvos karių diena. Žvejų diena.

30 d. – Advento pradžia.

Liaudies išmintis byloja

Jeigu per Martyną sniegas pasirodo, lauk šaltos žiemos.

Jei per Martyną žąsis ant ledo, per Kalėdas – ant vandens.

Žiemą ar blogu oru saulės, mėnulio bei oro vonias iš dalies galima pakeisti – pabūti nusirengus kambaryje (gryčioje).

Juodvarnis kranksi, kranksi ir šalčius iškranksi.

Raudono ir žiema nekanda (jei rugio želmuo lieka dar šiek tiek rusvas, žiemą rugiai neiššals).

Varna vėją uosto (pasisuka snapu į vėją, vėjuotus orus pranašauja).

Jei žaltys po girnapuse užmigo, bus nešalta žiema.

Šermuonėlis baltyn – žiema artyn.

Kad greičiau pasnigtų apie beržą – vilties ir meilės medį – triskart apvesdavo baltą ožką.

Kenčia spanguolėlė tetervino kapojama (tetervinas uogauja, nes pelkės užšalo).

Darbas, 2012 m. spalio 30 d., p. 5

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...