„...Ir vėl gegužio žiedai...“

Etnologiniu žvilgsniu

Šie dainos žodžiai ataidi nešami gaivaus pavasario vėjo. Kaip ir Prano Vaičaičio skambantys dainos žodžiai „Šij pavasarį derlingą / Ąžuolaitį sodinau...“ Ir patvirtinantys mūsų siekius „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“ Didžiausias pokytis šiuo metų laiku yra atsiskleidusi žaluma. Gamta alsuoja pilnatve: paukščių čiulbėjimo, saulės šviesos ir šilumos, sprogstančių medžių gaivos, gėlių žydėjimo. Dažnai užsukantys pavasariniai lietūs skatina augmeniją augti ir džiuginti mus. Poetai sako – tai gražus ir šventas gamtos metas, teikiantis norą gyventi. Paukščiai ir žvėrys skuba pasirūpinti nauja karta. Pavasarinio judėjimo niekada nebūna per daug – jo niekas nepastebi, nes visi būna užsiėmę svarbiais dalykais. Medžių horoskopai, priėmę šį mėnesį į savo tarpą, jam davė beržo (baltojo gražuolio) vardą. Žvėrių horoskopuose jis vadinamas kurmio mėnesiu. Matyt dėl to, kad šis požemio vaikas daržus, rasodą besodinant labai įsipyksta. Kurmio kailiukas labai švelnus, tad ir šį mėnesį gimusieji moka būti švelnūs, bet tik tada, kai mato sau naudos. Profesorius Tadas Ivanauskas sakydavo, kad gegužės žvaigždės linksmos, džiaugsmingos, aušrom liepsnojančios. Jos žydi ir blykčioja tarsi pražystančios gėlės, kurių gegužėje jau daug. Dar senovėje žmonės pavasarinį žvaigždyną vadino dangaus darželiu. Pavasarinėm gėlėm nukaišomos gegužinių pamaldų mojavos. Žvaigždės buvo deivės, gyvybės simboliai. Tokį pilnavertį pavasarį žmonės kimba į darbus. Gegutė žvaigždėtą naktį – dainavedė. Ji visus giesmininkus prižadina, prie darbų kviečia, metelius rokuoja, pinigėlius skaičiuoja. O jų – tų pinigėlių turėsi per pavasarį ir vasarėlę daug ir gerai dirbdamas.

Šventės, minėtinos datos

4 d. – šv. Florijonas. Gaisrų sergėtojų diena.

5 d. – Vandenvalos darbuotojų diena.

6 d. – Motinos diena.

7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

8 d. – Tarptautinė Raudonojo kryžiaus diena. Lietuvos muitinės įkūrimo diena. Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Šv. Stanislovas (cibulinis).

9 d. – Europos diena.

11 d. – Buhalterių diena.

12 d. – Tarptautinė slaugytojų diena.

14 d. – Pilietinio pasipriešinimo diena.

15 d. – Steigiamojo Seimo diena. Tarptautinė šeimos diena. Sėjos pabaiga.

18 d. – Tarptautinė muziejų diena.

19 d. – Pasaulinė hepatito diena.

20 d. – Pasaulinė metrologų diena. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

25 d. – Tarptautinė dingusių vaikų diena. Tarptautinė Afrikos diena.

29 d. – Tarptautinė Tautų taikos saugotųjų diena.

31 d. – Pasaulinė diena be tabako.

Liaudies išmintis byloja

Lakštingalėle – laisvės, džiaugsmo paukštelė, gyvoji dainų skrynelė. Ji žmogui daug ko išburia.

Lakštingala pilnatyje pirmosioms obelims sužydus, užgiedojo – lietaus ir saulės palinkėjo (bus derlingi metai, geri vasaros orai).

Gamta, kaip ir žmogus: trokšta saulės, lietaus, šilumos ir švelnaus prisilietimo, prašosi pagalbos.

Aplinkinė gamta, kaip mažametis vaikas, ją reikia kruopščiai, kasdieniškai prižiūrėti.

Gegužę sodink medelį, daržoves, gėles.

Iš jaunų pienės lapų pasigamini vitaminingų salotų, jos padaro žmogaus organizmą sveikesnį.

Prie traškančios pušies balanos, kankorėžių ir spyglių laužo liepsnų pabendraukime su pagonių (prigimtinės religijos) dievais, prisiminkime jų ištakas.

Gegužę neretai nuvilia visa žudančios šalnos. Neretai nuo jų gelbsti kūrenamų laužų dūmai.

Per Stanislovo, Stasės vardadienį sėk žirnius, sodink svogūnus.

Kai kur per Šeštines virdavo grikių arba žirnių košę su kiaulės kojomis, kulnais (karkomis). Kad žirniai ir grikiai geriau derėtų, kiaulės skilandžiais, kumpiais virstų. Sakoma, kad krosnyje su žirniais reikia iššutinti šešias kiaulės kojas, išvirti šešių žąsų ar vištų kiaušinius, tada bus žąsiukų, viščiukų, paršiukų.

Darbas, 2012 m. gegužės 3 d. p. 5