Žmogus, žemė ir duona

„Seniai žmogus lenkėsi žemei ir duonai
Žeme, Žemynėle, atliūliuok
Baltaisiais rugių laukais
Žeme, Žemynėle, atsiūbuok
Verkiančiais mano beržais.
Žeme, Žemynėle, tebūnie
Tavo duona mums – saldi, skalsi.“

                            Janina Degutytė

 


 

„Kepa duoną ankstyvą rytą.
Pirkia kvepia
Ajerais ir saldžiarūgščiu minkymu
Motinos rankos
Kepalą glosto kaip gaublį,
Apšviestą saulėtekio laužo –
Žarijų.
Iškepsime duoną!
Jau saulė virš klonių pakilo.
Apstoja vaikai pagranduką
Ir laižo pirštus,
Ir valgo su pienu –
Tą pasakos skanų meduolį.

–––––––
O Motina žemė
Nupurto miltuotą prijuostę
Ir žiūri
Į garuojančius kepalus.“

                         J. Nekrošius

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...