Pienas pinga, bet ne vartotojams

Dar prieš porą metų pieno gamintojus į neviltį varė žemos supirkimo kainos, kai už kilogramą šios žaliavos pieno perdirbimo įmonės mokėdavo mažiau nei litą. Stambūs pienininkyste užsiimantys ūkiai dar galėdavo pasiderėti su pieno perdirbėjais dėl kainos. Tuo tarpu po kelias ar keliolika melžiamų karvių turėję ūkininkai, daug nesvarstę, atsisakė nuostolingos pieno gamybos veiklos.

Situacija pastebimai pagerėjo pernai. Nuo 2013 metų pavasario pieno supirkimo kainos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje bei pasaulyje, sparčiai augo ir pasiekė visų laikų rekordines aukštumas. Kaip aiškino bendrovės „Pieno žvaigždės“ viešųjų ryšių atstovė Virginija Žygienė, kainų augimą nulėmė sparčiai auganti pieno produktų paklausa ir pieno gamybos sumažėjimas dėl nepalankių gamtinių sąlygų tokiose „pieningose“ šalyse, kaip Naujoji Zelandija. „Pernai „Pieno žvaigždžių“ vidutinė žaliavos supirkimo kaina Lietuvos rinkoje buvo beveik ketvirtadaliu (24 proc.) didesnė nei prieš metus. Mūsų bendrovės vidutinė pieno pirkimo kaina toliau augo ir per šių metų pirmąjį ketvirtį. Ji buvo net 26 proc. didesnė nei pernai per tą patį laikotarpį. Kovo mėnesį „Pieno žvaigždžių“ vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė beveik 1329 litus už toną. Tačiau nuo balandžio pieno supirkimo kainos tik mažėja. Daugiausia tam įtakos turi sparčiai krentančios pieno produkto kainos eksporto rinkose. Juk „Pieno žvaigždės“, kaip ir kitos šalies pieno perdirbimo įmonės, eksportuoja daugiau nei pusę supirkto ir į produktus perdirbto pieno“, – kalbėjo bendrovės, kas mėnesį perdirbančios daugiau nei tūkstantį tonų žaliavos, viešųjų ryšių atstovė.

Beje, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje balandį siekė 1128 lito už toną. Taigi buvo 13 proc. didesnė nei prieš metus, bet beveik dešimtadaliu (9,8 proc.) mažesnė nei per šių metų kovą.

Kaip informavo Žemės ūkio ministerija, šiemet per keturis mėnesius supirkta beveik 390 tūkst. tonų pieno – 6,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Pieno žvaigždės“ balandį už toną pieno mokėjo vidutiniškai 1190, „Marijampolės pieno konservai“ apie 1207, „Rokiškio sūris“– 119, „Žemaitijos pienas“ – 1177, o „Vilkyškių pieninė“ – beveik 987 litus.

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, stambiausios šalies perdirbimo įmonės balandį mokėjo vidutiniškai 1362 litus už toną. Per mėnesį ši kaina sumažėjo apie 6 proc., o per metus padidėjo beveik 19 procentų.

Pieno supirkimo kainos tikriausiai kris ir toliau, nes jokių teigiamų pokyčių pasaulinėje rinkoje nematyti.

Mūsų rajono pieno ūkių savininkai, net ir laikantys apie tūkstantį melžiamų karvių, nebesitiki, kad pavyks susitarti su pieno perdirbėjais dėl abiem pusėms priimtinų kainų. Prasidėjus ganiavos sezonui, gauti litą už kilogramą naturalaus pieno turbūt nebebus galima. Tuo neabejoja smulkieji pieno gamintojai, jau seniai praradę galimybę diktuoti savo sąlygas supirkėjams derantis dėl aukštesnių pieno kainų.

Bendrovei „Pieno žvaigždės“ priklausančios įmonės (tarp jų – ir Pasvalio sūrinė) daugiausia pagamintos produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos šalis ir Rusiją. Tačiau aktyviai ieškoma naujų rinkų. Vis daugiau produktų parduodama tokiose šalyse kaip Indonezija, Malaizija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Tailandas, Izraelis, JAV ir kt.

Darbas, 2014 m. gegužės 17 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...