Ūkininkus liūdina kritusios derliaus supirkimo kainos

Beveik visą liepą vyravę karšti ir sausi orai šiemet greičiau subrandino žieminius javus bei rapsus. Kadangi kaitra tęsėsi ir šio mėnesio pradžioje, dauguma mūsų rajono žemdirbių minėtų kultūrų derlių sudorojo jau praėjusią savaitę. Bet sakyti, kad darbymetis prasidėjo, tikriausiai būtų pernelyg drąsu – juk didesnė dalis žiemkenčių pasėlių neištvėrė praėjusios žiemos išbandymų. Tad prasidėjusią javapjūtę geriausiai būtų vadinti savotišku „apšilimu“.

Stambiausias mūsų rajono ūkininkas dirbantis per 1500 hektarų žemės Petras Karoblis, kurio laukuose išliko beveik trečdalis žieminių kviečių ir šiek tiek žieminių rapsų, tikina, jog javapjūtės pradžios rezultatai yra gan neblogi: kviečių byrėjo maždaug 4–5 tonos, rapsų – apie 2,5 tonos iš hektaro. Daujėnų ūkininką džiugina ir tai, kad derlius, nors šiek tiek mažesnis nei, tarkim, pernai, bet tikrai aukštos kokybės. Kviečių grūdai stambūs, sausi, didesnė dalis atitinka „Extra“ ir I klasės reikalavimus. Parduoti supirkėjams už dabar esančias supirkimo kainas, kurios gerokai mažesnės nei buvę prieš metus P. Karoblis nesiruošia. „Turiu kur derlių sandėliuoti. Todėl, manau, skubėti neverta. Tikiuosi, kad ateinančių metų pradžioje situacija grūdų rinkoje bus palankesnė augintojams. Taip būdavo ir ankstesniais metais,“ – svarstė ūkininkas.

Vis dėlto žemdirbiai šiemet didelio pelno neprognozuoja. Nors vasariniai kviečiai ir rapsai užderėjo tikrai gerai. Kviečių P. Karoblis planuoja prikulti mažiausiai po 5 tonas iš hektaro, o vasarinių rapsų iš to paties ploto – po 3–4 tonas. Šioms kultūroms daujėnietis praėjusį pavasarį buvo skyręs po pusę tūkstančio hektarų. Taigi nukulti tokius plotus prireiks daugiau nei mėnesio. Ir tai su sąlyga, kad bus geri orai. Tikėtina, kad javapjūtė užsitęs net iki rugsėjo vidurio.

Darbymetį ūkininkas sustabdė jau šios savaitės pradžioje praūžęs smarkus lietus. Talačkoniuose ūkininkaujantis Petras Šimoliūnas mano, jog praėjusį pirmadienį pylęs lietus darbus javų augintojams jau sutrukdė keletui dienų. „Tądien pradėjome kulti žieminius kviečius. Oro temperatūra siekė apie 30 laipsnių šilumos, o grūdų drėgnumas neviršijo 18 procentų. Todėl ir džiovinti jų nebūtų reikėję. Iš hektaro kūlėme apie 6,5 tonos. Tokiu derliumi tikrai džiaugėmės. Žadėjome iškart pradėti kulti ir vasarinius kviečius, nes jų varpos taip pat jau subrendę. Bet vakare užslinkusi audra viską pakeitė. Smarkus lietus liovėsi tik auštant.

Per naktį iškrito daugiau nei pusė mėnesio kritulių normos – net 42 milimetrai. Aišku, įmirko ne tik žemė, bet ir grūdai varpose. Kol kombainai vėl galės išvažiuoti į laukus, tikriausiai teks luktelėti ne vieną dieną, nes po lietaus pasėlių plotuose telkšančios didžiulės balos labiau primena ne Pasvalio, o Zarasų rajono kraštovaizdį,“ – kalbėjo patirties nestokojantis, apie 250 hektarų žemės dirbantis ūkininkas.

Gausus lietus ir jį lydėjęs smarkus vėjas saikingai tręštų pasėlių neišguldė. Tad P. Šimoliūnas tikisi prikulti apie 6 tonas iš hektaro vasarinių kviečių ir tona kita mažiau – vasarinių rapsų.

Kad žieminių javų bei rapsų derlius nėra blogas patvirtino ir žemės ūkio bendrovės „Girsūdai“ vadovas Zenonas Zimkus. „Nors besniegė žiema labai smarkiai pakenkė žieminių rapsų pasėliams, kuriems buvome skyrę 200 hektarų, šiemet prikūlėme maždaug po 2 tonas iš hektaro. Manau, kad sprendimas pavasarį palikti apie 125 hektarus gerokai šalčio išretintų pasėlių buvo teisingas. Jeigu būtų reikėję tą plotą atsėti, tarkim, vasariniais rapsais, būtume patyrę tik daugiau išlaidų. Tektų pirkti brangią sėklą, daug būtų kainavęs ir žemės suarimas. Dabar nors nuostolių išvengsime,“ – sakė Z. Zimkus.

Dėl mažėjančių derliaus supirkimo kainų nerimauja ne tik javų bei rapsų augintojai, bet ir daržininkai. Išskirtinės kokybės produkciją prekybininkams siūlanti ūkininkė iš Trajoniškio Vida Maračinskienė tikina, jog tiek bulvių, tiek daržovių derlius šiemet yra gan geras. „Nerimauti verčia tik tai, kad turėsime nuostolių dėl Rusijos rinkos uždarymo Europos Sąjungos šalyse užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Tiesa, mes visą savo produkciją realizuojame vidaus rinkoje. Bet po minėto embargo daržoves prekybininkams gerokai pigiau gali pradėti tiekti ne tik subsidijas iš savo valdžios gaunantys Lenkijos ūkininkai, bet ir Rusijos rinką anksčiau aprūpindavę Lietuvos stambieji daržovių augintojai. Konkuruoti su jais mes tikrai nepajėgsime,“ – sakė trajoniškietė.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos per pastaruosius metus pastebimai mažėjo. Su tuo sutinka ir AB „Amilina“ Pasvalio grūdų supirkimo produkto vedėjas Vigytas Gertas. „Šiemet geru derliumi džiaugiasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių grūdų augintojai. Grūdų pasiūla šiuo metu didesnė nei paklausa. Galbūt ateinančių metų pradžioje situacija tarptautinėje rinkoje pasikeis ir žemdirbio naudai,“ – kalbėjo V Gertas.

Beje, krakmolą gaminanti AB „Amilina“ iš pasvaliečių ūkininkų kasmet superka apie 60–70 tūkst. tonų maistinių grūdų. Už „Ekstra“ klasės grūdų toną ji dabar moka 590, už I klasės – 575 litus. Prieš metus užauginti grūdai buvo beveik šimtu litų brangesni.

Darbas, 2014 m. rugpjūčio 14 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...