Ūkininkų laukai stebino javų ir rapsų veislių įvairove

Gineikiuose ūkininkaujančių Aurimo ir Povilo Garlauskų ūkyje ne tik verslui, bet ir bandymams auginama po devynias žieminių kviečių ir žieminių rapsų veisles. UAB „Dotnuvos projektai“, kurių pasiūlytas javų ir rapsų veisles Gineikių kaimo ūkininkai praėjusį rudenį sėjo savo laukuose, bei tarptautinė agrochemijos ir sėklų kompanija „Syngenta“, kurios sukurtos augalų apsaugos technologijos naudojamos šiame ūkyje, čia surengė Lauko dieną. AB „Linas Agro“ specialistai pristatė pasėliuose panaudotas mikroelementines trąšas.

Ir naujos, ir patikrintos pačios gamtos

Į Lauko dieną suvažiavo ne tik Pasvalio krašto, bet ir kaimyninių rajonų ūkininkai. Su jais bendravo, apie ūkyje auginamų veislių savybes bei pasėliuose panaudotus preparatus pasakojo ir į gausius ūkininkų klausimus atsakė „Dotnuvos projektų“ Pasvalio regiono vadybininkas Algis Leonavičius, sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas, „Syngentos“ rinkodaros vadovas Arnoldas Čepelė, produktų ekspertas Juozas Semaška. Lauko dienos dalyviai išgirdo, jog visų veislių žieminius kviečius Gineikių ūkininkai sėjo tą pačią dieną – rugsėjo 15-ąją. Priešsėlis – žieminiai rapsai. Visame lauke naudotos tos pačios technologijos: augalų tręšimo, apsaugos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų, pasėliai purkšti augimo reguliatoriumi.

Algis Leonavičius ir Sigitas Augas pristatė Garlauskų ūkio laukuose auginamas žieminių kviečių veisles. Tai visiems ūkininkams gerai pažįstamos vokiškos veislė „Zenta“, „Mulan“, lietuviškoji „Ada“. Nuo 2010 metų Lietuvoje tiriama ir pernai buvo įregistruota Prancūzijoje išvesta veislė „Linus“. Didžiausias šios veislės kviečių derlingumas – 12,23 t/ ha – gautas 2012 m. Pasvalio AVT skyriuje. Jie gerai žiemojo išskirtinai šaltą 2010–2011 metų žiemą. Dideles, gražias varpas ir stambius grūdus užaugina Lietuvos žemdirbystės institute išvesta žieminių kviečių veislė „Kovas“, beje, labai atspari išgulimui.

„Dotnuvos projektų“ pasididžiavimu parduodant sėklas, bendrovės specialistai pavadino „Famulus“ veislės žieminius kviečius. Ši vokiška veislė Lietuvoje – dar naujovė. Ji pripažinta žiemkentiškiausia iš 34-ių registraciniuose bandymuose tirtų veislių. Kai šaltą 2010-ųjų metų žiemą kitų veislių pasėliai žuvo, ši išsilaikė. Labai atspari stieblūžei, todėl galima sėti atsėliuojamuose plotuose.

Naujos žieminių kviečių veislės Lietuvoje yra ir Šveicarijoje išvesta „Rigi“, Vokietijos selekcininkų sukurtos „Nelson“ ir „Opal“. Dvi pastarosios mūsų šalyje tiriamos tik antri metai ir įdėmiai stebima, kaip jos augs lietuviškos gamtos sąlygomis.

„Syngentos“ rinkodaros vadovas Arnoldas Čepelė pastebėjo, jog kviečių laukuose jau matyti dryžligės požymių, todėl pasėlius reikėtų nupurkšti šios ligos plitimą stabdančiais preparatais.

Titaniški „Titan“ veislės rapsai

Apžiūrėję žieminius kviečius, Lauko dienos dalyviai važiavo pamatyti žieminių rapsų pasėlių. Apie juos pasakojo „Dotnuvos projektų“ atstovas Gintautas Cesevičius. Garlauskų ūkyje auga devynios rapsų veislės. Vienintelė „Cult“ yra linijinė, visos kitos – hibridinės. Žieminiai rapsai buvo pasėti rugpjūčio 19-ąją, po žieminių kviečių.

Švediškos „Cult“ veislės rapsai labai žiemkentiški, atsparūs išgulimui. Rudenį lapų skrotelę ir augimo kūgelį formuoja prie pat žemės paviršiaus, todėl pakanka nedidelio sniego sluoksnio, kad juos uždengtų ir palengvintų peržiemojimą. Viena populiariausių Europoje, o ypač Vokietijoje yra šioje šalyje išvesta žieminių rapsų veislė „Visby“. Tai labai derlinga, itin atspari išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų veislė, tinkama vėlyvesnei sėjai.

Jau išpopuliarėjo ir vos prieš pora metų Lietuvoje įregistruota pusiau žemaūgė prancūziška „Secure“ veislė. Pasižymi labai geru žiemkentiškumu – 2011 m. vienintelė peržiemojo iš vienuolikos Kauno AVTS poregistraciniuose bandymuose tirtų veislių. Vėliau pradeda žydėti, todėl išvengia pavasarinių šalnų.

Vokiška žieminių rapsų veislė „Technik“ – firmos „Syngenta seeds“ selekcininkų darbo produktas. Viena derlingiausių veislių: bandymų stotyse byrėjo nuo 5,4 iki 7,5 t iš ha.

Vokietijoje išvesta veislė „Titan“, daugelio Lauko dienos dalyvių nuomone, visiškai pateisina savo pavadinimą. Šios veislės rapsai galingi, tvirti, subrandina daug ankštarų, mažai jautrūs fomozei, atspari aplinkos stresams, išgulimui.

Gineikiečių ūkininkų laukuose taip pat auga aliejingi „Apart“, „Primus“, „SY Carlo“ veislių žieminiai rapsai.

Pagal naujas technologijas auginami ir kruopščiai ūkininkų prižiūrimi visų veislių javai ir rapsai šiemet žada gerą derlių.

Derlių svers šalia lauko

„Syngentos“ atstovai apgailestaudami minėjo, jog Europos Komisijos siūlymu nuo šių metų gruodžio uždraudžiami beicai, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų grupės veikliosios medžiagos. „Pasėjus nebeicuotą sėklą, spragės gali akimirksniu nugraužti rapsus, ypač vasarinius. Todėl rapsus teks ne kartą purkšti insekticidais. O jais aplinką, ko gero, galima užteršti dar labiau negu beicuota sėkla“,– pastebėjo Arnoldas Čepelė.

Lauko dienos dalyviai turėjo progą pamatyti „Dotnuvos projektų“ bendrovės įsigytas modernias kilnojamas svarstykles. Algis Leonavičius minėjo, kad bandomų veislių derlių būtina kruopščiai pasverti. Tačiau javapjūtės darbuose paskendęs ūkininkas juk nelakstys su kiekviena grūdų pripilta mašina ten, kur yra stacionarios svarstyklės. Juo labiau, kad dažnai jos esti už keliolikos ar net už kelių dešimčių kilometrų. O kilnojamas svarstykles galima atgabenti į javų ar rapsų lauko pakraštį ir mašiną su derliumi pasverti čia pat. Ant šių svarstyklių pirmiausia pasveriama priekinė mašinos ašis, po to – užpakalinė ir galiausiai apskaičiuojamas bendras svoris. Ūkininkams buvo pademonstruota, kaip šios svarstyklės veikia, pasvėrus lengvąjį automobilį.

UAB „Dotnuvos projektai“ pristatė naują mineralinių trąšų barstomąją „Kverneland Exacta-TL GEO spread“. Ši barstomoji išsiskiria unikalia „Kverneland“ patentuota sistema, kuri, naudojantis GPS signalais, leidžia susiaurinti trąšų išbėrimo plotį ir taip netręšti jau patręštų vietų. Taip pat šioje mašinoje montuojamos ypatingos konstrukcijos mentės, leidžiančios tręšti net iki 30 m pločiu, ypač tiksli svėrimo sistema.

Grįždami į svetingą ūkininkų Povilo ir Aurimo Garlauskų sodybą aptarti Lauko dienos rezultatų, jos dalyviai stabtelėjo apžiūrėti laukų, kuriuose auga „Fuego“ ir „Bioro“ veislių pupos. Anot specialistų, pupos – puiki kultūra sėjomainai. Augalai pasėti po pupų, duoda nemažą derliaus priedą, nes pupos dirvoje kaupia azotą.

Darbas, 2013 m. birželio 29 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...