Aktualijos žemdirbiams

Prasidėjo – žieminių javų branda, o vasarinių javų ir rapsų intensyvaus grūdų ar sėklų masės kaupimo metas. Birželio ir liepos mėnesiais drėgmės užteko, tačiau augalams nepakako saulės energijos ir šilumos. Nors kritulių kiekis buvo arti daugiamečio vidurkio, tačiau vėjuoti orai su lietumi atskirose vietose stipriai išguldė ar tiesiog suvėlė pasėlius. Ten, kur buvo daugiau patręšta ir neišlaikytas NPK trąšų balansas žieminiai javai anksti išgulė, ypač jei nenaudotos agropriemonės nuo išgulimo. Tai rodo, kad javapjūtė gali būti sudėtinga ir patirti nemažai nuostolių. Dažnai skelbiama, kad bus rekordinis derlius, tačiau ši nuostata perankstyta, gali džiaugtis kai derlius aruoduose, o ne laukuose. Tolimesnės orų prognozės nėra džiuginančios, numatomi lietūs ir škvalai, kurie nusiaubė kitu artimų kaimyninių šalių laukus, vis daugiau išguldoma pasėlių ir Lietuvos šiauriniame regione. Todėl derliaus nuėmimas gali būti sudėtingas, o išgulusiuose plotuose grūdai gali sudygti varpose, stipriai pablogėti jų kokybė.

Reiktų nepamiršti ir vasarinių javų grūdų kokybės. Brendimo metu buvo daug apsiniaukusių dienų, todėl tikėtinas ir mažas baltymų ir glitimo sukaupimas, todėl liepos mėnesio antroje pusėje reikėtų patręšti per lapus ir vasarinius kviečius karbamido (15-30 kg ha1) tirpalais, nežiūrint to, kad jų genetinė savybė – didesnis baltymų ir glitimo kiekis, negu žieminių. Vasarinių rapsų pasėliai nėra geri, daug žiedų neišsiskleidė dėl žiedinukų antplūdžio, nes apsiniaukusiomis dienomis žiedai buvo nenaktaringi, kenkėjai graužė butonus, todėl tikėtina, kad šių pasėlių derlius bus mažesnis negu pernai metais.

Jau metas pasitikslinti žieminių rapsų plotus 2013-iems metams. Nors pastaraisiais metais ilgėjant rudens periodui įpratome juos sėti vėlesnėmis datomis, tačiau galimybė suformuoti potencialų pasėli visuomet išliks anksčiau pradėjus ruošti dirvas. Tinkamiausias priešsėlis daugiametės žolės, tačiau geras ir ankstyvosios žieminių kviečių veislės, kurių pjūties pradžia tikėtina bus liepos mėnesio paskutinis penkiadienis. Reiktų atkreipti dėmesį į žieminių kviečių pasėlių išgulimo lygį ir rapsų sėjai parinkti mažiau išgulusius plotus, kadangi likę šiaudai bus kliuvinys beariminiam dirvų paruošimui ir kokybiškai rapsų sėjai. Piktžolėtas, su ilgomis pagulusiu javų ražienomis dirvas reikėtu suarti tuojau po derliaus nuėmimo, kol neišdžiuvusi dirva, nes esant sausesniam periodui, tai kokybiškai padaryti bus sudėtinga. Versis dideli luitai, kurių sutrupinimui reiks įdėti daugiau sąnaudų.

Žieminių rapsų sudygimui ir pasiruošimui žiemoti svarbią reikšmę turi tręšimas. Pastaraisiais metais žemdirbiai įprato, gana gausiai tręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra nemažas kiekis azoto. Tenka pastebėti, prieš žiemą stipriai išsivysčiusių ar persivysčiusių žieminių rapsų. Tokie augalai iš vienos pusės jautresni žemoms temperatūroms, iš kitos pusės – aukštai iškeltas augimo kugelis, esant mažam sniego sluoksniui lieka nepridengtas ir žūsta.

Tinkamiausias NPK ir sieros santykis žieminiams rapsams yra 5-2,4-4 ir 1. Tonai žieminių rapsų išauginti riekia 60 kg azoto, 30 kg fosforo, 60 kg kalio ir 20 kg sieros. Žieminių rapsų poreikis trąšoms priklauso nuo dirvožemio našumo ir maisto medžiagų kiekio jame. Sunkiuose priemoliuose, turinčiuose daug kalio, kurie būdingi Pasvalio ir aplinkiniams rajonams, reiktų rinktis kompleksines trąšas turinčias didesnį fosforo ir mažesnį kalio kiekį. Prieš sėja įterpti didesnį azoto kiekį negu 10-15 kg ha1, reikėtų tik tada, jei įterpti šiaudai, ar nederlinga žemė, derlinguose dirvožemiuose padidinus azoto normą galimas rapsų persivystymas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotojos
Dr. Stanislava Maikštėnienė
dr. Laura Masilionytė

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...