Šiaudų panaudojimas tręšimui ir dirvožemio savybių gerinimui

Pastaraisiais metais stipriai sumažėjo augalininkystės – gyvulininkystės ūkių, mažai auginama daugiamečių ankštinių žolių. O derlingose žemėse plečiasi prekiniai augalininkystės ūkiai, kurie renkasi auginti rinkoje paklausius, reikalaujančių mažiau darbo sąnaudų, dotuojamus augalus (žieminius ir vasarinius javaus bei rapsus). Geresnių priešsėlių poveikis kompensuojamas mineralinėmis trąšomis ir pesticidais. Pagrindinė organinė trąša tokiuose ūkiuose tapo neturtingi azoto javų ir rapsų šiaudai. Šiuolaikinė agrotechnika leidžia pasiekti nemažus derlius: žieminių kviečių 5–7 t/ha, vasarinių miežių 4-5 t/ha ir daugiau. Tačiau didėjant derliui, atitinkamai užauga ir didesnė šiaudų masė. Prie to pridėjus dar varpinių javų šaknis ir ražienojus, kurie (pagal literatūros duomenis) prilygsta pusei grūdų derliaus, į dirvožemį įterpsime didelį (6–9 t/ha ir daugiau) augalų liekanų, su plačiu anglies ir azoto santykiu, kiekį. Ir taip kasmet. Daugelyje rekomendacijų nurodoma, kad šiaudai, tinkamai juos panaudojus, yra gera organinė trąša. Įterpus į dirvožemį šiaudus, jie palaipsniui skaidosi ir papildo dirvožemio humuso ir maisto medžiagų atsargas. Rekomendacijose pateiktose žemės ūkio gamybai teigiama, kad dėl greitesnės šiaudų mineralizacijos vienai tonai šiaudų reikia įterpti 8–10 kg azoto veiklios medžiagos. Kyla klausimas, ar dabartinėmis sąlygomis 30 kg/ha azoto v.m. pakanka šiaudų mineralizacijai? Kaip paspartinti šį procesą, nes ariant laukus neretai išsiverčia nesuirę praeitų metų šiaudai.

Skaityti daugiau...

Žemės dirbimo supaprastinimo galimybės sunkiuose dirvožemiuose

Žemėnaudos priemonių tarpe vieną iš svarbiausių pozicijų užima tinkama žemės dirbimo sistema. Būtent žemės dirbimas formuoja dirvožemio vandens ir mitybos režimus, mikrobiologinių procesų lygį ir kryptį, piktžolių, kenkėjų ir ligų kontrolės sistemą, t.y. daugumą augalų augimo faktorių, lemiančių jų derlių ir produkcijos kokybę. Žemės dirbimui tenka apie pusė žemdirbystėje sunaudojamos energijos.

Skaityti daugiau...

Siekiant didelių derlių nealinkime dirvožemio

Tinkamiausias augalininkystei reljefas ir derlingiausi dirvožemiai išsidėstę Vidurio Lietuvos zonos Šiaurinėje dalyje, kurioje vyrauja giliau karbonatingi giliau glėjiški rudžemiai. Čia daugiausia auginami intensyvios žemdirbystės reikalaujantys augalai: įvairūs javai, rapsai. Nors kasmet juos auginant vis daugiau sunaudojama mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų, tačiau auginant daug dirvožemį alinančių javų ir šioje zonoje iškyla problemų. Mineralinių trąšų veikimas trumpesnis, jų poveikį labai lemia meteorologinės sąlygos, ypač krituliai. Gausiau palijus, trąšos, ypač azoto, per kelias valandas gali būti nuplautos žemiau šaknų zonos, kurios vėliau pateks į požeminius vandenis. Taigi didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į stabilesnį derlingumo veiksnį – dirvožemio humusą. Joniškėlio bandymų stotyje atliktų tyrimų duomenys parodė, kad ir šiuose dirvožemiuose per pastarąjį dešimtmetį, auginant mažai organinių medžiagų dirvoje paliekančių (kitaip tariant, dirvą alinančių) javų, dar juos ir atsėliuojant, humuso kiekis pastebimai sumažėjo.

Skaityti daugiau...

Aktualijos žemdirbiams

Prasidėjo – žieminių javų branda, o vasarinių javų ir rapsų intensyvaus grūdų ar sėklų masės kaupimo metas. Birželio ir liepos mėnesiais drėgmės užteko, tačiau augalams nepakako saulės energijos ir šilumos. Nors kritulių kiekis buvo arti daugiamečio vidurkio, tačiau vėjuoti orai su lietumi atskirose vietose stipriai išguldė ar tiesiog suvėlė pasėlius. Ten, kur buvo daugiau patręšta ir neišlaikytas NPK trąšų balansas žieminiai javai anksti išgulė, ypač jei nenaudotos agropriemonės nuo išgulimo. Tai rodo, kad javapjūtė gali būti sudėtinga ir patirti nemažai nuostolių. Dažnai skelbiama, kad bus rekordinis derlius, tačiau ši nuostata perankstyta, gali džiaugtis kai derlius aruoduose, o ne laukuose. Tolimesnės orų prognozės nėra džiuginančios, numatomi lietūs ir škvalai, kurie nusiaubė kitu artimų kaimyninių šalių laukus, vis daugiau išguldoma pasėlių ir Lietuvos šiauriniame regione. Todėl derliaus nuėmimas gali būti sudėtingas, o išgulusiuose plotuose grūdai gali sudygti varpose, stipriai pablogėti jų kokybė.

Skaityti daugiau...

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...