Miškininkus ir politikus suartina talkos

Apie trisdešimt talkininkų Kriklinių girininkijos Moliūnų miške pasodino per tūkstantį ąžuoliukų. Tokiu darbu gali didžiuotis praėjusios savaitės penktadienį sukviestos miškasodžio talkos dalyviai – Pasvalio ir Biržų rajonų savivaldybių tarybų nariai bei administracijų darbuotojai. Talkininkus iš abiejų savivaldybių antrus metus iš eilės sukviečia Biržų miškų urėdija. Pernai 1100 ąžuoliukų buvo pasodinta Biržų girioje – kaimyniniame rajone esančioje Būginių girininkijoje, o šiemet graži miškasodžio talkos tradicija persikėlė į Pasvalio kraštą. Talkininkų gretose triūsė abiejų savivaldybių merai – Irutė Varzienė ir Gintautas Gegužinskas bei pasvaliečių išrinktas Seimo narys Antanas Matulas.

Skaityti daugiau...

Miškų sodinimą stabdė ilgai nesitraukęs įšalas

Miškininkai turi ką veikti visus metus, tačiau pavasarį ateina itin svarbus ir atsakingas darbas – miškų sodinimas. Šiemet susivėlinęs pavasaris šį darbymetį ne tik sutrumpino, bet ir paspartino. Juk prognozuojama, kad po savaitės prasidės tikra vasara.

Skaityti daugiau...

Lietuva – geriausiai miškus saugojanti valstybė pasaulyje

Metų pabaigoje – gera žinia

Kiekvienais metais Jeilio universitetas (JAV) skelbia Aplinkos gerovės indeksą (EPI – Environmental Performance Index), kuris sudaromas išanalizavus 132 pasaulio valstybių aplinkosaugą. Vienas šio indekso rodiklių – miškų išsaugojimas. Lietuvai pagal šį rodiklį pripažinta pirmoji vieta. Mūsų kaimynės Latvija ir Baltarusija liko 32-oje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje vietose. Gerokai žemiau negu Lietuva yra Suomija – 53 vietoje. Švedijai pasaulio ekspertai skyrė 64 vietą.

Skaityti daugiau...

Jei žinotume, džiaugtis nesinorėtų

Lietuviški miško veisimo ypatumai ir patirtis

Zita Bitvinskaitė

Lietuvoje miškai veisiami nuo XVI a., kai remiantis Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti mišku. Apie iki XX a. žemės ūkiui netinkamuose plotuose įveistus miškus duomenų turime mažai: literatūroje minimi Degsnės (1849 m.) ir Vidgirio (1859 m.) maumedžių želdynai. Daugiausiai patirties sukaupta veisiant želdynus pokario metais:1946–1990 m. žemės ūkiui naudotuose plotuose įveista apie 230 tūkst. ha želdynų. Analizuojant šio periodo miškotvarkos duomenis nustatyta, kad didelės dalies (apie 42 %) želdynų įveisti nepasisekė ir tam didžiausios įtakos turėjo nepageidaujamos medžių rūšys, kurios nustelbė pasodintus, bet neprižiūrėtus medelius arba juos sunaikino žvėrys. Tuomet buvo sodinami labai tankūs pušų (apie 15 tūkst. vnt. ha) ir eglių želdynai, todėl vėliau jie buvo pažeisti šakninės pinties, daug želdinių žuvo dėl medžių rūšių neatitikties augavietės sąlygoms, blogos sodinimo agrotechnikos, smulkių ir nekokybiškų sodmenų, prastos priežiūros ir apsaugos, sodmenų perkėlimo principų (tada tokių reikalavimų ir nebuvo) nesilaikymo. Želdynuose vyravo spygliuočiai – pušys ir eglės (95 %), lapuočių buvo sodinama mažai: beržynų, liepynų ir maumedynų – po 0,5 %, ąžuolynų – tik 0,24 % viso ploto, nors 1950 m. ir vėliau ne kartą buvo skelbtas ąžuolynų veisimo vajus. Kai kuriais metais ąžuolynų buvo veisiama net 9 %, tačiau jų beveik neišliko. Geriausiai išsilaikė eglių želdynai, nes jie atsparesni stelbimui ir mažiau pažeidžiami žvėrių. Blogiausiai išsilaikė ąžuolų ir maumedžių želdynai: maumedžiai nepakelia pradinio stelbimo, o ąžuolai pažeidžiami daugelio žvėrių ir dėl lėtesnio augimo labiau stelbiami (R. Gabrilavičius, J. Danusevičius ir kt., 1999).

Straipsnis publikuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Skaityti daugiau...

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...