Miško atsodinimas baigsis šį mėnesį

Šiemet gerokai anksčiau prasidėjo ne tik pavasario sėja, bet ir miškų sodinimo darbai. Miškininkai tikina juos baigsiantys per ateinančią savaitę, nes medelių sodinukus jau buvo galima sodinti vos ne mėnesiu anksčiau nei, tarkim, pernai. „Pernai tik balandžio pabaigoje sodinukus iš medelyno, o sodinimo darbai vyko iki pat gegužės vidurio. Tuo tarpu šiemet miškų atkūrimą galėjome pradėti dar balandžiui neįpusėjus“,– kalbėjo Kriklinių girininkas Regimantas Vegys.

Beje, šiemet didžiausios mūsų girininkijos miškuose medelių sodinama mažiausiai. Planuojama užsodinti 6 hektarus eglaitėmis, 3 ha – juodalksniais, 1 ha – pušimis. Be to, dar 7 ha bus užsodinta eglaitėmis vykdant pildomuosius sodinimus. Pušys sodinamos tik Moliūnų miške, o juodalksniai ir eglės – Daujėnų, Moliūnų, Pumpėnų miškuose bei Žaliojoje girioje.

Savaiminiam atžėlimui bus palikta 35 ha iškirsto miško. Kriklinių girininkijos miškuose pernai buvo iškirsta apie 45 ha.

Anot R. Vegio, vykdant eglyno atsodinimą vienam hektarui reikia maždaug 3 tūkst. sodinukų.

Nebe pirmą pavasarį Kriklinių girininkijos miškuose nesodinama ąžuolų. Girininko nuomone, tuo nereikėtų stebėtis, nes šiems medžiams tinkamos žemės šioje rajono dalyje beveik nėra.

Miško sodinimo darbus ateinančią savaitę planuoja baigti ir Joniškėlio girininkas Marius Martišius. „Šį pavasarį turėtume užsodinti apie 25 ha miško. Maždaug pusę ploto užims eglaitės, apie 3 ha – ąžuolai, o likusią dalį – juodalksniai. Be to, maždaug 13 ha beržynų palikta savaiminiam atžėlimui“, – teigė girininkas.

Jis taip pat priminė, kad viena iš svarbiausių užduočių – apie trijų hektarų plynai iškirstos biržės Lepšynės miške užsodinimas ąžuoliukais – jau baigtas. Siekiant apsaugoti jaunus medelius nuo stirnų ar elnių, minėtą plotą teko dar ir aptverti.

Pernai Joniškėlio girininkijai priklausančiuose miškuose plynai buvo iškirsta 27 ha, vadinamaisiais atvejiniais kirtimais – apie 10 ha. Taip pat teko vykdyti ir sanitarinį kirtimą – iškirstas 9 ha uosynas, kuriame visi medžiai, nors dar ir nepasiekę brandos, jau buvo virtę sausuoliais.

Beveik 21 ha miško turėtų atsodinti mažiausiai (2500 ha) valstybinių miškų mūsų rajone prižiūrinti Pasvalio girininkija. Savaiminiam atžėlimui palikta apie 3 ha iškirstų beržynų.

Anot Pasvalio girininko Giedriaus Varnos, vienas iš svarbiausių projektų – įveisti 3,3 ha ploto ąžuolyną Gedučių miške – jau pradėtas įgyvendinti. Apie 3 ha palikti savaiminiam atžėlimui. Pasvalio girininkija vykdo ir miško įveisimo darbus. „Nemelioruotose, žemdirbystei netinkamose pievose įveista 4,7 ha mišraus miško. Sodiname ne tik ąžuolus ar egles, bet ir beržus. Šiemet įveistas plotas nėra labai didelis. Prieš penkerius metus užsodindavome 20–30 ha pievų ar palaukių, – priminė girininkas.

Mūsų rajone miškingumas – vienas iš mažiausių šalyje. Miškai užima tik 16,4 proc. rajono teritorijos. Tad neverta stebėtis, kad daug kur jie panašūs į medžiais užžėlusias „salas“ dirbamų laukų „jūroje“. Javus ir rapsus auginantys ūkininkai jau seniai suarė link miškų vedusius gruntinius kelius. Todėl miškininkams patekti į prižiūrimas valdas dabar tikrai nelengva. Tačiau gražiuoju susitarti nėra paprasta. Nes žemės savininkai išnuomavę savo laukus kažkur gyvenantiems ūkininkams, dažniausiai nė nesidomi, kaip ta žemė dirbama.

O darbo miškininkai turi nė kiek ne mažiau nei žemdirbiai. Pasodintą jaunuolyną prižiūrėti reikia mažiausiai 10–15 metų. Nes nieko nedarant jauni, dar nė pusantro metro aukščio nesiekiantys medeliai greitai tampa stirnų, elnių ar briedžių pašaru. Dėl to Joniškėlio girininkijos darbuotojai kiekvieną rudenį repelentus (minėtus žvėris atbaidančius tepalus) naudoja 25 hektaruose jaunuolynų, o Pasvalio ir Kriklinių – net 100 ha. Vieno hektaro apsauga minėtomis priemonėmis girininkijoms kainuoja apie 140 litų. Į ją neįeina repelentų kaina, nes šiuos preparatus urėdija gauna centralizuotai.

Bet norint poros hektarų jaunuolyną aptverti tvora, girininkijai tektų išleisti kelis tūkstančius litų. Nors ir šiuo atveju miškininkus būtų sunku apkaltinti betiksliu pinigų švaistymu. Juk dividendus pasiims ateinančios kartos. Padidės ne tik mūsų rajono miškingumas, beje, prieš dešimtmetį tesiekęs apie 12 proc., bet ir pagerės miško kokybė – vietoje dabar augančių drebulių, karklų bei kitų menkaverčių medžių augs ąžuolai, beržai, eglės.

Darbas, 2014 m. balandžio 24 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...