Privačių miškų savininkus apmokestino dar kartą

Praėjusią savaitę Seimas pritarė naujų mokesčių privačių miškų savininkams įvedimui. Nuo kitų metų jie mokės 5 proc. įmoką nuo gaunamų pajamų už parduotą nenukirstą mišką ir medieną. Šį mokestį miško savininkams teks mokėti greta jau taikomo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Aišku, naujasis mokestis papiktino Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovus. Kaip teigė šios organizacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, neproporcingas privačių miškų valdytojų apmokestinimas žlugdys gamybininkus ir gali paskatinti legalų verslą trauktis į šešėlį.

Jis taip pat pabrėžė, jog dabar tiek privatus, tiek valstybinis miškų ūkis yra stipriai apmokestintas. „Palyginti su ūkininkais, miškų savininkai moka tris kartus didesnius mokesčius. Taip pat ir urėdijos, palyginti su kitomis valstybinėmis įmonėmis, sumoka daugiau mokesčių į biudžetą. Todėl reikėjo kalbėti apie racionalesnį dabar surenkamų mokesčių panaudojimą, o ne įvesti naujus mokesčius“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.

Miško įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas neabejoja, kad prie bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo turi prisidėti ne tik valstybinių miškų valdytojos urėdijos, bet ir privačių miškų savininkai. Anot parlamentaro, urėdijos jau seniai moka 5 proc. mokestį, o privatininkai, miškus valdantys juridiniai asmenys, į bendrųjų miškų reikmių fondą neįneša nė lito. Iš minėto fondo finansuojama ne tik miškų kelių priežiūra, bet ir priešgaisrinės sistemos organizavimas ir išlaikymas visuose miškuose, nepriklausomai nuo to, ar jie valstybiniai, ar privatūs, taip pat miškų kenkėjų naikinimas, privačių miškų savininkų mokymai ir kt.

Tuo tarpu Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovai mano, jog kalbos apie miškų kelių priežiūros finansavimą tėra skambūs žodžiai, klaidinantys visuomenę. „Iš Bendrųjų miškų ūkio finansavimo programos nebuvo skiriama nė lito valstybinių miškų kelių remontui ar priežiūrai, jau nekalbant apie privačių miškų kelius. Urėdijos keliams prižiūrėti kasmet iš kelių fondo gauna po 7–8 mln. litų, tačiau jų negali naudoti privačių miškų keliams tvarkyti. Didžiausia problema yra ta, kad miškuose yra daug kelių, kurie nepriklauso nei urėdijoms, nei savivaldybėms, nei miškų savininkams. Niekas nieko nedaro dėl kelių, kurie neturi šeimininkų. Jie tikrai yra netvarkingi, bet naujas mokestis šios problemos neišspręs. O jei tokie keliai bus įtraukti į kieno nors balansą, tai greičiausiai į savivaldybių. Tad iš privačių miškų savininkų surinkti mokesčiai bendrosioms miškų ūkio reikmėms negalės būti naudojami niekam nepriskirtų arba savivaldybių balanse esančių miškų kelių priežiūrai ar remontui“, – aiškino A. Gaižutis.

Biržų miškų urėdijos, kuriai priklauso ir Pasvalio rajono teritorijoje esantys miškai urėdas Romanas Gaudiešius tikina dar neturįs aiškios nuomonės dėl įvesto naujo mokesčio privačių miškų savininkams. Iš maždaug 60 tūkst. hektarų mūsų urėdijos miškų beveik pusė, apie 45 proc. yra privatūs. Tiesa, vidutinės valdos plotas nėra didelis – tesiekia apie 3,5 hektaro. Taigi savininkų yra gan daug, nemažai jie gauna ir leidimų miškui kirsti. Aišku, kad iškirsto miško be kelio neišsigabensi. Visi pirkėjai skuba kuo greičiau išsivežti medieną. Jiems nerūpi, kad dar nėra įšalo, ar kad prasidėjo polaidis. Svarbiausia, kad pakrautas miškovežis gali keliu pravažiuoti. Mišką kirtimui dažniausiai perka kituose rajonuose ar miestuose registravę įmones verslininkai ir jiems visiškai nerūpi, kaip atrodys kelias, kuriuo važiavo 40–50 tonų krovinį gabenęs transportas. Dėl tokio abejingumo nukenčia ir urėdijoms, ir rajono savivaldybei priklausantys žvyrkeliai. Jais pravažiuoti dažnai nebegali tiek kaimų gyventojai, tiek ir patys mišką išsikirtimui pardavę savininkai. Todėl manau, kad apmokestinti reikėtų ne tik privačių miškų savininkus, bet ir neiškirstą mišką perkančias įmones, dabar siekiančias gauti tik kuo didesnį pelną už perdirbtą ar perparduotą žaliavinę medieną“, – svarstė R. Gaudiešius.

Pasak urėdo, valstybinius miškus valdančios urėdijos jau seniai moka didžiausius mokesčius. Mišką kirsdama urėdija turi įvykdyti jai nustatytą pelno normą. Tarkim, per metus uždirbusi 1 mln. litų, ji turės pusę šios sumos atiduoti valstybei kaip dividendus. Miškui tvarkyti atkurti savo reikmėms ji galės panaudoti tik likusią dalį pelno.
Tuo tarpu dėl naujojo mokesčio neturėtų nerimauti tie miškų savininkai, kurie neketina kirsti ir parduoti nenukirstą mišką. 5 procentus į valstybės biudžetą reikėtų mokėti tik gavus pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir parduotą nenukirstą mišką.

Darbas, 2014 m. vasario 1 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...