Kirtimo normos beveik nesikeis

Teigiama, kad miškai užima maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos. Pasvalio rajonas – vienas iš mažiausiai miškingų šalyje: mūsų krašte miškams likę tik 16,6 proc. bendro ploto. Tikėtis, kad miškai sužaliuos apleistuose, žemdirbių nebenaudojamuose laukuose, matyt, neverta, nes tokių plotų mūsų rajone beveik nebėra. Medžiai turėtų augti nebent likviduotų ir rekultivuojamų atliekų sąvartynų vietoje.

Medis irgi sensta

Todėl turėtume džiaugtis tuo, kad Biržų miškų urėdijos miško kirtimo planai mūsų rajone ateinantiems 2014 m. nebuvo padidinti. Anot urėdo Romano Gaudiešiaus, pastaraisiais metais pagrindiniais kirtimais iškertamas maždaug vienodas plotas miško, nedaug skiriasi ir prikertamas miško medžiagos kiekis. Pasvalio rajone kasmet prikertama apie 29 tūkst. kietmetrių. Tas sudaro apie ketvirtadalį viso urėdijos paruošiamo kiekio. „Miškų tikrai nesiaubiame. Pagrindiniai kirtimai juose vykdomi pagal 2007 metais parengtą miškotvarkos projektą dešimčiai metų. Jame numatytos svarbiausios miško tvarkymo gairės. Nereikia pamiršti, kad medis, kaip ir žmogus, sensta. Peraugęs medis nebeatlieka svarbiausios savo funkcijos – fotosintezės, taip pat pradeda blogėti medienos kokybė. Toks medis nebeauga, o tik egzistuoja iki pirmos smarkesnės audros. Tokie peraugusių ir išverstų medžių plotai, kitaip tariant, kertinės buveinės, žavi nebent tik egzotikos ieškančius europiečius, nebeturinčius savo šalyse žmogaus ūkinės veiklos nepaliestų teritorijų. Beje, brandžių medynų Lietuvoje yra tikrai daug. Mokslininkai net juokauja, kad jei miškas dėl kokių nors priežasčių nustotų atsikurti, kertant pagal dabar nustatytas normas brandžių medynų užtektų mažiausiai 10 metų. Todėl niekas neturėtų nustebti, jei Aplinkos ministerija po kelerių metų pagrindinių kirtimų normas padidins“, — kalbėjo R. Gaudiešius.

Beje, urėdas sakė pastebėjęs, kad mūsų rajone ir privatūs miškai yra geriau valomi nuo nereikalingų medžių ar krūmų. Priežastis aiški – rajono gyventojai turi daugiau problemų dėl apsirūpinimo malkomis.

Pagal Biržų urėdijos dar nepatvirtintus planus, kitąmet Pasvalio rajone pagrindiniais kirtimais turėtų būti kertama beveik 139 hektarai valstybinio miško. Iš to ploto plynai bus iškirsta 109 ha, atvejiniais – maždaug 30 ha. Daugiausia – apie 48 ha plynai iškirsti miško planuojama Joniškėlio girininkijoje. Kriklinių girininkijos miškuose numatyta iškirsti 42 ha, Pasvalio girininkijoje – apie 19 ha. Ne plynai daugiausia – 22 ha – planuojama kirsti miško Kriklinių girininkijoje. Joniškėlio ir Pasvalio girininkijose tokie kirtimai neturėtų užimti nė po 4 ha. Kaip teigė R. Gaudiešius, atvejinių kirtimų svarbiausias tikslas – miško kokybės gerinimas. Kertami baltalksniai, drebulės, kiti minkštieji lapuočiai, taip sudarant geresnes sąlygas augti vertingesniems medžiams.

Atkuriama ne mažiau nei iškertama

Aišku, miškininkai rūpinasi ne tik miško kirtimu, bet ir atkūrimu. Anot Biržų miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus Andriaus Samulionio, mūsų rajone miško atkuriama ne mažiau nei iškertama. Plynai iškirstuose plotuose kasmet atželdinama ar atsodinama per šimtą hektarų, be to, beveik po 10 ha miško įveisiama pievose, pamiškėse, apleistuose plotuose. Joniškėlio girininkijoje kitąmet tikimasi atkurti apie 20 ha miško. Taip pat bus pasodinta apie 3 ha naujo miško buvusioje pievoje. Pasvalio girininkijoje ateinantį pavasarį žadama atsodinti apie 21 ha miško. Iš to ploto 4,7 ha pievose. Šiemet Pasvalio girininkijos plynai iškirstuose plotuose buvo atsodinta apie 10 ha miško, savaime ataugti medžiai turėtų 17 ha plote. Beveik 6 ha miško buvo pasodinta pievose.
Kriklinių girininkijos teritorijoje šiemet atsodinta 11 ha miško. Iš to ploto apie 4 ha – pievose. Be to, 30 ha plynai iškirstas plotas p savaiminiam atžėlimui. Kaip sakė Kriklinių girininkas Regimantas Vegys, kitąmet sodinti miško planuojama mažiau – tik apie 1,6 ha. „Šiemet pasodinome 5000 ąžuoliukų, 11 tūkst. pušaičių, 25 tūkst. – eglių, 10 tūkst. – juodalksnių, 3 tūkst. – beržiukų. Be to, šiemet labai daug beržų pridygo savaime. Tad užteks ir mažesnio užsodinto ploto“ Kriklinių girininkas.

Uosius keis ąžuolai

Ir kitąmet bus tęsiama ąžuolynų atkūrimo programa. Ją planuojama įgyvendinti iki 2020-ųjų. Anot A. Samulionio, jos tikslas mūsų miškus paversti ošiančiais ąžuolynais, nes kaip tikina mokslininkai, toks kraštovaizdis čia buvo prieš kelis šimtus metų.
Nė kiek ne lengviau bus išsaugoti mūsų krašte uosynus, kurie katastrofiškai nyksta toliau. „Uosiai dėl grybelinių ligų baigia išnykti visoje Europoje. Ir kol kas nerandama priemonių šiam procesui sustabdyti. Bet, tikimės, kad tuos gražius ir vertingus pavyks išsaugoti. Nors jau žūsta ne tik brandūs, bet ir jauni medeliai“, – kalbėjo miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius. Deja, kol kas bandymai pasiekti minėtą tikslą nebuvo sėkmingi. Jie buvo vykdomi ir mūsų rajone. Užpernai pavasarį Joniškėlio girininkijai priklausančiame 1,8 ha plote Grūžių miške buvo pasodinta paprastojo uosio miško sėklinė plantacija. Apie 500 pusės metro aukščio sveiki sodinukai buvo renkami visuose šalies regionuose, jais užsodintas plotas buvo aptvertas tinkline tvora.

Šiemet, birželio mėnesį, Valstybinės miškų tarnybos specialistai ištyrė, kaip tokiomis „šiltnamio sąlygomis" medeliai gyvena. Deja, rezultatai jų nepradžiugino. Paaiškėjo, kad 14 proc. medelių yra žuvę, 10 proc. – stipriai pažeisti grybinių ligų, 43 proc. sodinukų nuo šių ligų nukentėję vidutiniškai, 15 proc. – silpnai. Kadangi apsaugos priemonių kol kas nėra, tikriausiai žus ir pažeisti uosiukai. Tiesa, nustatyta, kad apie 10 proc. medelių dar sveiki. Bet ar pavyks juos apsaugoti – nežino niekas.
Blogiausia, kad uosius naikinančios ligos, atrodo, kenkia ir ąžuolams. Anot A. Samulionio, jos šių medžių mažiau nusiaubė galbūt dėl to, kad ąžuolynų plotai mūsų miškuose buvo gerokai mažesni nei uosynų.

Darbas, 2013 m. lapkričio 28 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...