Kad nereikėtų pyktis

Rapsai žemdirbiams – viena iš pelningiausių kultūrų. Tuo abejoti neleidžia kasmet didėjantys rapsų pasėlių plotai. Aišku, augintojai gero derliaus negautų, jei žydinčiuose laukuose nedūgztų darbštuolės bitės. Kad jos pradėjus mūsų krašte auginti rapsus vasarą prineša daugiau medaus, bitininkai jau seniai įsitikino. Yra net toks produktas „rapsų medus“.

Atrodo, reikėtų tik džiaugtis abiems pusėms naudingu bendradarbiavimu. Tačiau vos tik pražysta žieminiai rapsai, prasideda konfliktai tarp bitininkų ir ūkininkų. Kadangi bitininkyste užsiimančių rapsų augintojų nėra labai daug, bičiuliai nevengia atgabenti savo avilių ar bitidžių prie atokiau esančių pasėlių laukų. Prieš tai net nepabandę sužinoti, kas jų savininkas. O žemdirbiui nereikia aiškinti, kad norint gauti gerą derlių, vien bičių darbo neužteks – dar reikia atsikratyti žydinčius augalus naikinančių kenkėjų. Be insekticidų šiuo atveju neapsieisi.

Deja, šie chemikalai naikina ne tik parazitus, bet ir bites. Dėl šios priežasties žemdirbiams uždrausta purkšti žydinčius augalus insekticidais prieš tai neperspėjus aplinkinių bitynų savininkų. Kaip teigė Valstybinės augalininkystės tarnybos Panevėžio regioninio skyriaus vyriausiasis augalų apsaugos inspektorius Vaidas Špokavičius, draudimas purkšti žydinčius augalus bičių masinio skraidymo metu nėra panaikintas. „Žemdirbiai, pasiruošę purkšti chemikalais žydinčius pasėlius, privalo prieš dvi paras informuoti apie tai visų bitynų, esančių vieno kilometro spinduliu nuo purškiamo lauko, savininkus. Be to, purškimo darbai turėtų būti vykdomi kai bitės neskraido: vėlai vakare arba anksti ryte, dar neišaušus“, – aiškino V. Špokavičius.

Pasvalio rajono bitininkus vienijančios organizacijos „Bičiulis“ vadovas Gediminas Bauža tikina, kad ūkininkai dažniausiai pasėlius insekticidais purškia tada, kai jų poveikio efektyvumas didžiausias – per augalų žydėjimą, o bitininkai apie tai sužino „po visko“, radę išgaišusias bites. „Jeigu žūsta mažiau nei dešimtadalis šeimos, didelės panikos nekeliam. Bet būna atvejų, kai šeimos sunaikinamos visiškai. Ir ūkininkai įrodinėja nieko nusikalstamo nepadarę. Jų nuomone, kalti patys bitininkai, atgabenę bites prie rapsų laukų, ko niekas neprašė“, – pasakojo G. Bauža.

Bičių šeimas registruojančios ir bitynų pasus išduodančios Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Elena Jaruševičienė teigia, jog neretai dėl bičių žūties kalti būna ir patys bitininkai. „Bitidė atgabenama ar bitynas įrengiamas su pasėlių savininku net nepasikalbėjus. Ūkininkas randa palaukėje išrikiuotus neaišku kieno avilius. Jis gal ir informuotų bitininką apie planuojamą pasėlių purškimą, bet nežino, kur jo ieškoti. Ant avilio reikėtų užrašyti bityno paso numerį, o jei bitininkas paso neturi, jis privalėtų užrašyti savo kontaktinį ar mobilaus ryšio telefono numerį. Manau, kad taip konfliktų tarp ūkininkų ir bitininkų kiltų gerokai mažiau“, – kalbėjo E. Jaruševičienė.

Valstybinės augalininkystės tarnybos agrochemijos skyriaus vedėjas Algimantas Strukčinskas prisipažino nežinąs kieno pusę – rapsų augintojų ar bitininkų – palaikyti. „Bitininkas nori daugiau prisukti medaus, o žemdirbys siekia gauti kuo didesnį derlių. Jeigu rapsų nepurkši insekticidais, derlius bus triskart mažesnis. O bitininkas, prieš purškimą neuždaręs bičių avilyje, gali likti išvis be nieko. Taigi ūkininkai privalo prieš dvi paras informuoti kilometro spinduliu nuo lauko esančių bitynų savininkus apie planuojamus pasėlių purškimo darbus. Manau, kad konfliktų būtų mažiau, jei ūkininkai rinkdamiesi insekticidus atkreiptų dėmesį į jų poveikį bitėms. Jei chemikalai kenkia bitėms, ant etiketės apie tai būna perspėjanti informacija. Taigi rapsų augintojas didžiausią derlių turėtų gauti naudodamas bitėms nekenksmingus insekticidus“, – svarstė A. Strukčinskas.

Tačiau E. Jaruševičienė mano, jog bitėms nekenksmingų insekticidų nėra. „Purškimo pasekmės bus tos pačios. Gal bitės nežus rinkdamos medų iš žiedų, bet, parsinešusios iš nupurkšto lauko specifinį chemikalų kvapą, jos nebus įleistos į avilį šeimos bičių-sargybinių. Likę lauke jos sušals arba bus sulytos. Žodžiu, vis tiek žus“, – aiškino vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė, beje, laisvalaikiu užsiimanti ir bitininkyste.

Dabar žydi žieminiai rapsai. Antroje vasaros pusėje pražys vasariniai, kurių ūkininkai sėja daug. Todėl norint gauti gerą derlių ir prisukti daug medaus, ūkininkai ir bitininkai turi daugiau žinoti vieni apie kitus.

Darbas, 2013 m. gegužės 18 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...