Bitininkams nuotaiką gadina ne tik permainingi orai

Apie tai, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir bitininkai turėtų ne konfrontuoti, o bendradarbiauti, rašyta ne kartą. Paskutinė tokia publikacija „Darbe“ pasirodė gegužės mėnesį. Joje rajono bitininkus vienijančios organizacijos „Bičiulis“ pirmininkas Gediminas Bauža ir rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vilhelminas Janušonis komentavo Augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimus. Tada G. Bauža teigė, kad konfliktų su ūkininkais dėl augalų purškimo šiemet dar nebuvo. Būdamas visiškai kitokios nuotaikos „Bičiulio“ vadovas apsilankė „Darbo“ redakcijoje praėjusios savaitės pradžioje. Jis minėjo, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje, atšilus orams, sulaukė ne vieno bitininko nusiskundimo apie dienos metu purškiamus pasėlius bei išnuodytas bites. Tačiau konkrečių faktų „Bičiulio“ draugijos vadovas neįvardino. „Aš už tai, kad tarp ūkininkų ir bitininkų, dirbtinai neaštrinant situacijos, būtų pasiektas susitarimas“, – diplomatiškai kalbėjo G. Bauža. Jis dar kartą nusistebėjo, kad ūkininkai, kurie dienos metu įsigudrina purkšti, sakykim, rapsus, patys kerta šaką, ant kurios sėdi. „Bitėms apsilankius rapsų lauke, derlius padidėja iki 30 proc.“, – priminė pašnekovas. Deja, tyrimai byloja, kad Europos Sąjungai priklausančiose šalyse šie žemės ūkiui ir apskritai visai ekosistemai naudingi vabzdžiai gana sparčiai nyksta. Kasmet netenkama apie 10–20 proc. bičių šeimų. Viena iš šio liūdno reiškinio priežasčių – netinkamas chemikalų naudojimas.

Aštrių kritikos žodžių nustatytą tvarką pažeidžiantiems ūkininkams negailėjo rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis. Jis minėjo, kad birželio 28 d. sužinojęs apie tris atvejus, kuomet nuo purškiamų chemikalų žuvo bitės. „Taip neatsakingai pasielgę ūkininkai nepriklauso rajono ūkininkų sąjungai. Aš už tai, kad ūkininkai, sąmoningai pažeidinėjantys nustatytą chemikalų purškimo tvarką, būtų griežtai baudžiami“, – savo principinę poziciją pareiškė V. Janušonis.

Tačiau be konkretaus pavyzdžio, šis nedidelis rašinys būtų panašus į eilinį pamokslavimą. Į „Darbo“ redakciją paskambinusi, tačiau neprisistačiusi moteris pasiūlė pasikalbėti su Medinių kaime gyvenančiais bitininkais Audriumi ir Sigita Gutparakiais. „Jie tikrai nebijos kalbėti“, – sakė anonimas.

„O ko čia bijoti? Jei visi taip neryžtingai elgsimės, bitės bus nuodijamos toliau“, – kalbėjo A. Gutparakis. Jie laiko per 140 bičių šeimų, iš jų per pusšimtį – savo išpuoselėtos sodybos teritorijoje. Bitininkai sakė, kad neatsimenantys tiksliai dienos, kada krito jų bitelės. Dalis Gutparakiams priklausančio bityno – 11 šeimų bičių jau daugiau kaip dešimt metų stovi įprastoje vietoje Sindriūnuose, sodyboje netoli Mūšos. „Ten bites laikydavo ir tėvai“, – sakė A. Gutparakis. Netoli bityno driekiasi ūkininkui Egidijui Palaimai priklausantys laukai. Anot A. Gutparakio, keliukas, kuris veda minėtos sodybos link, dėl dirbamos žemės ploto plėtimo tapęs toks siauras, kad vos telpa mašina.

Maždaug prieš porą savaičių važiuodami prie bičių avilių jie atkreipė dėmesį į amarais aplipusį pupų lauką. Kitą dieną amarų ant pupų jau nebesimatė, tačiau bitelės, tarytum paralyžiuotos, sukosi ratais ir griuvinėjo. A. Gutparakis susikrimtęs kalbėjo, kad žuvo beveik pusė bičių. Tad vargu ar per žiemą likusios išgyvens.

„Aš telefonu kalbėjau su Monika Palaimiene. Ji tikino, kad pupos buvo nepurškiamos, o tręšiamos ir gali parodyti atitinkamą įrašą žurnale. Nejaugi naudojamos tokios stebuklingos trąšos, nuo kurių staiga amarai dingo? Mes nereikalaujame jokios piniginės kompensacijos, tačiau norėtųsi didesnio supratingumo ir pagarbos“, – sakė S. Gutparakienė. Moteris prisiminė, kaip prieš kelerius metus vienam traktorininkui, šalia bityno dienos metu purškusiam rapsų lauką, užteko tik kelių žodžių – žmogus atsiprašė ir išvažiavo. Tačiau toks pavyzdys yra veikiau išimtis nei taisyklė.

Kaip ir buvo sakę Gutparakiai, telefonu pakalbinta M. Palaimienė griežtai paneigė, kad dienos metu chemikalais buvo purškiamas pupų laukas. Moteris siūlė verčiau pasidomėti, kas purškė rapsų lauką „anapus Mūšos“. Be to, pašnekovė piktinosi, kad „per žoles nematyti, kur tas Gutparakių bitynas yra“. Vėliau S. Gutparakienė paaiškino, kad žolės yra savotiška priedanga nuo vagių.

Nustatytos tvarkos laužytojus bitininkas tiesiai šviesiai įvardino „trumparegiais“ – toliau savo nosies nematančiais žmonėmis. „Keista, kad tokie asmenys nežino ar apsimeta nežinantys, kokią naudą neša bitelės. Pavyzdžiui, Kinijoje, kur ypač sparčiai nyksta bitės, kriaušių žiedai jau apdulkinami rankomis“, – aiškino A. Gutparakis. „Pasiklausius žinių, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje stengiamasi priimti bitininkams palankius sprendimus, tačiau realiame gyvenime viskas vyksta kiek kitaip“, – apgailestavo S. Gutparakienė.

Tai, kad žydinčių laukų, kuriuose renkasi bitės, negalima purkšti kada panorėjus, puikiausiai žino visi ūkininkai ir bendrovės. Kenkėjams naikinti yra nustatytas laikas – nuo 9 valandos vakaro iki 4 valandos. Internete esančiame registre bitininkai turi pažymėti bičių laikymo vietas. Savo ruožtu ūkininkai, besiruošiantys purkšti augalus, privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas Paraiškų priėmimo sistemoje nurodyti tikslų lauko adresą, purškimo datą ir savo kontaktus. Apie šią tvarką išsamiai buvo rašyta prieš porą mėnesių „Darbe“.

Nėra taip paprasta surinkti įrodymus, kad vienas ar kitas ūkininkas, ar bendrovė, pažeidė nustatytus reikalavimus. Sandariai uždaryto augalo pavyzdį į laboratoriją reikia nuvežti per dvylika valandų nuo purškimo. Pavyzdžiui, Ukrainoje šis terminas siekia net dvi savaites. Tuo tarpu žuvusios bitės tiriamos tik Vokietijoje esančiose laboratorijose. Visą šią procedūrą puikiai žino draudimų nepaisantys ūkininkai – pasėlius nupurškia savaitgaliais, kuomet laboratorija nedirba. Tiesa, didelių nemalonumų ūkininkas gali sulaukti, jei įrodoma, kad purškė augalus nelegaliais chemikalais. Kaip vienas įrodymų tokios nelegalios veiklos yra fotografijos, kuriose matyti ant purkštuvo bakelio priklijuota chemikalo etiketė bei purškiamo lauko orientyrai. Tokiems nesąžiningiems ūkininkams kyla grėsmė netekti išmokų.

„Tokių prastų metų bitėms seniai nėra buvę. Beveik visą birželį vyravo vėsūs orai. Negalėdamos dirbti, bitelės buvo labai piktos. Nedaug naudos jos gavo ir iš trumpo liepų žydėjimo laikotarpio“, – atsisveikindamas tarė A. Gutparakis.

Darbas, 2014 m. liepos 19 d., p. 1, 5

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...